Iš naujo apibrėžti žydų eschatologiją

Kaip aptarta ankstesnį skyrių, Jėzui pradėjus savo tarnystę, žydų mintyse jau buvo įsitvirtinusios šios sąvokos; nors tikroji jų prigimtis ir net jų egzistavimas, ir toliau kilo rimtų ginčų:

• Sheol – Mirusiųjų vieta.
• Abraomo krūtinė – vieta, kur teisūs žydai gali laukti savo galutinio prisikėlimo.
• Gehenna – Dievo atpildo vieta, po kurio įvyks arba galiausiai prisikėlimas, arba
• Antroji mirtis – destrukcija arba nuolatinės mirties būsena.

Šie terminai buvo vartojami Jėzaus ir apaštalų mokymuose, ir perkelta į graikų Naująjį Testamentą: bet skaitytojas turėtų atkreipti dėmesį, kad jų NT reikšmės yra tos, kurias apibrėžė Jėzus; ir tam tikri aspektai labai skiriasi nuo jų žydų. Kai kurie senesni vertimai į anglų kalbą, pvz., „Įgaliotas’ (arba "Karalius Jokūbas") Versija, pageidavo neišsaugoti žydų vardų ‘Sheol‘ ir ‘Gehenna‘ – vietoj to vartoja tą patį žodį, ‘pragaras,’ abiem – tuo tarpu dauguma šiuolaikinių anglų kalbos vertimų išlaiko žydų vardus. Abu metodai turi savo problemų, nes skaitytojai yra linkę interpretuoti šias sąvokas atsižvelgdami į žydų, Graikijos ir kitos kultūros tradicijos, kurios gali labai skirtis nuo paties Jėzaus mokymo.

Taigi pradėsime žiūrėdami į Jėzų’ šių dalykų gydymas…

Sheol ir Abraomo krūtinė

Palyginime apie turtuolį ir Lozorių, Jėzus kalba apie Sheol (graikų: ‘Hades‘).

Atsitiko, kad elgeta mirė, ir kad angelai jį nunešė į Abraomo prieglobstį. Mirė ir turtuolis, ir buvo palaidotas. Hade, jis pakėlė akis, būdamas kančiose (G931), ir pamatė Abraomą toli, ir Lozorius prie jo krūtinės. Jis verkė ir pasakė, „Tėve Abraomas, pasigailėk manęs, ir atsiųsk Lozorių, kad jis galėtų piršto galiuką panardinti į vandenį, ir atvėsink mano liežuvį! Nes mane kankina kančia (G3600) šioje liepsnoje (G5395).’ “Bet Abraomas pasakė, ‘Sūnus, prisimink, kad tu, per tavo gyvenimą, gavo tavo gerus dalykus, ir Lozorius, panašiu būdu, blogi dalykai. Bet dabar čia jis guodžiasi, o jūs kankinatės (G3600). Be viso šito, tarp mūsų ir jūsų yra didžiulė praraja, kad norintieji iš čia pereiti pas tave negali, ir kad niekas iš ten nepatektų pas mus.’ “Jis pasakė, „Todėl prašau jūsų, tėvas, kad išsiųstum jį į mano tėvo namus; nes turiu penkis brolius, kad jis galėtų jiems paliudyti, todėl jie taip pat nepateks į šią kančių vietą (G931).’ “Bet Abraomas jam pasakė, „Jie turi Mozę ir pranašus. Leisk jiems jų išklausyti.’ “Jis pasakė, ‘Ne, tėvas Abraomas, bet jei pas juos eina iš numirusių, jie atgailaus.’ “Jis jam pasakė, „Jei jie neklausys Mozės ir pranašų, jų neįtikins, jei kas prisikels iš numirusių.’ ” (Lk 16:22-31)

Atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:

• Turtuolio broliai vis dar gyvi; taigi Jėzus aprašo, kas nutinka kam nors netrukus po to, kai jis mirė, o ne tai, kas nutinka per galutinį viso pasaulio teismą.
• Ne visi eina į Hadą. Mums sako, kad Lozorius, su kuriuo gyvenime buvo elgiamasi blogai, paimamas į 'Abraomo prieglobstį,’ kur jis guodžiamas.
• Tačiau skiriasi dviejų vyrų elgesys, net prieš galutinį Dievo nuosprendį, atskleidžia kai ką svarbaus apie Dievo charakterį. Jis nenori, kad šio pasaulio neteisybės užsitęstų ilgiau nei būtina; taip, net prieš įteikiant jo galutinį sprendimą, jis pradėjo guosti nuskriaustuosius ir atpildyti kaltiesiems.
• Ar tai reiškia, kad kiekvienas, su kuriuo gyvenime buvo blogai pasielgta, automatiškai atleidžiamas nuo Hado? Arba Lozorius buvo paimtas į Abraomo prieglobstį, nes, nepaisant visko, jis liko pamaldus žydas? Nė vienas klausimas nėra aiškiai atsakytas; nes tai nėra tikroji palyginimo esmė.
• Esminė problema yra ta, kad turtuolis gyveno prabangiai abejingai aplinkinių poreikiams.. Tai buvo nepaisant to, kad kiekvienas žydas nuo vaikystės buvo mokomas, kad toks elgesys Dievui nepriimtinas.¹ Turtuolio argumentas buvo toks, 'Bet būtinai, jei žmonės tikrai žinotų, kad tai, ko moko Biblija, yra tiesa, tada jie pasielgtų teisingai.’ Bet Jėzus mums sako, kad atsakymas buvo toks jokie įrodymai neišspręs problemos, jei žmonės tikrai nenori klausytis. Atidžiai atkreipkite dėmesį į šį punktą. Prie jo grįšime vėliau.

Aukščiau nurodytoje ištraukoje pastebėjote, kad po kai kurių žodžių skliausteliuose rašomi skaičiai, prasidedantys raide „G“. Tai žinomi kaip “Stiprūs skaičiai.”² Tie, kurie turi „G’ priešdėlis naudojami konkretiems žodžiams graikiškame tekste atpažinti, neatsižvelgiant į tai, kaip jie iš tikrųjų išversti. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į 3 konkrečius šiame tekste vartojamus žodžius:

• kančia (G3600). Šis žodis rastas 4 kartus N.T. ir tik Luko raštuose; čia du kartus, pliusas Lk 2:48 ir Acts 20:38. Pastaraisiais dviem atvejais, kontekstas aiškiai parodo, kad Lukas šį žodį vartoja psichinės kančios prasme, arba sielvartaujantis, o ne fizinį skausmą. Tai patvirtina nagrinėjant to paties žodžio vartoseną Senojo Testamento vertime iš graikų Septuagintos..
• kankintis (G931). Tai randama tik 3 kartus N.T.; du kartus šiame palyginime (Lk 16:23,28) ir viduje Mt 4:24. Pastaroji pasitaiko aprašant įvairius žmogaus sutrikimus – liga, laikomi „kankinimų“, demono apsėdimas, beprotybė ir paralyžius. Yra 11 kiti šio žodžio pavyzdžiai, vartojami Septuagint O.T.: 4 kartus 1Samuel 6:3-17 kalbėti apie „kaltės auką“.’ pagamino filistinai; in Ezekiel 3:20 & 7:19 hebrajų kalba verčiama kaip „kliūtis“; in Ezekiel 12:18 hebrajų kalba – nerimas ar drebulys; ir viduje Ezekiel 16:52,54 & 32:24,30 už gėdą ar gėdą. Visi Septuagintos pavyzdžiai yra susiję su mintimi, kad žmonės yra privesti prie atpildo dėl jų asmeninės kaltės ir gėdos.. Tai taip pat turi prasmę šio palyginimo kontekste; ir taip pat viduje Mt 4:24, kaip neišspręstas kartumas, kaltė ir gėda jau seniai buvo pripažintos daugelio proto ir kūno sutrikimų priežastimis (pvz. Pro 17:22). Aišku, nė vienas iš šių patyrimų jokia prasme nebuvo malonus ir kai kuriais atvejais galėjo būti susijęs su dideliu fiziniu skausmu: bet, kaip su kančia, tai nėra pagrindinė šio žodžio prasmė.
• liepsna (G5395). Šis žodis reiškia šviesos liepsną. Paprastai tai reiškia liepsną nuo ugnies; nors nebūtinai tiesiogine liepsna. (Septuagintos atvaizde Judges 3:22 jis netgi verčia iš hebrajų kaip labai nugludintas peilio ašmenis: nors tai yra išskirtinė.) Pažymėtina, kad šis žodis vartojamas 7 kartus N.T.; ir visuose 6 kitais atvejais jis aiškiai apibūdinamas žodžiu, 'ugnis’ – nors viduje 4 iš šių (Heb 1:7; Rev 1:14; 2:18 & 19:12) atrodo, kad tai tiesiog vaizdinis arba metaforinis palyginimas. Tačiau šioje ištraukoje (nepaisant to, ką sako kai kurie vertimai) 'ugnis’ neminimas – tik karštis ir troškulys. Taigi gali būti pagrįstas pagrindas teigti, kad liepsna čia gali būti nefizinė, pavyzdžiui, liepsnojanti Dievo šventumo šiluma ir šviesa, atskleisdamas vyro nuodėmę ir gėdą (pamatyti Jn 3:19-20).

Tačiau atminkite, kad mes čia kalbame apie laikotarpį iki paskutinio Dievo teismo. Taigi, ką Jėzus turi pasakyti apie tai, kas vyksta po to?

Gehenna

Mes jau turime pažymėjo kad iki pirmojo amžiaus prieš Kristų buvo įprasta žydų paprotys viešai skaitant hebrajiškus Raštus papasakoti po eilutę aiškinamąją parafrazę aramėjų kalba.. The ‘Targumas Džonatanas‘³ pateikia patvirtintus daugelio pranašiškų knygų atvaizdus. Tai ypač svarbu paskutinės Izaijo eilutės atžvilgiu:

“Jie išeis, ir pažvelk į lavonus žmonių, kurie nusikalto prieš mane: nes jų kirminas nemirs, jų ugnis neužges; ir jie bus bjaurūs visai žmonijai.” (Isa 66:24)

Targum tai perteikia kaip:

Ir jie išeis, ir pažvelgti į vyrų lavonus, nusidėjėliai, kurie sukilo prieš mano Žodį: nes jų sielos nemirs, ir jų ugnis neužges; ir nedorėliai bus teisiami Gehennoje, kol teisieji pasakys apie juos, matėme pakankamai.

Gana mįslingas žodis, ‘kirminas’ yra aiškinamas kaip „sielos“.,’ taip teigdamas, kad „sielos’ nemirti; ir aiškinamoji frazė, ‘ nedorėliai bus teisiami Gehenna‘ pridedamas. Pagaliau, paskutinė frazė keičiama taip, kad būtų nurodyta, kad bausmė yra ribota. Kaip minėta anksčiau, Šiuolaikinės žydų tradicijos laikosi požiūrio, kad maksimaliai praleistas laikas Gehenna yra ne daugiau kaip 12 mėnesių.

Tačiau, Markas užrašo, kad Jėzus cituoja tą pačią Izaijo pranašystę:

Jei tavo ranka priverčia tave suklupti, nupjaukite. Geriau į gyvenimą įeini suluošintas, o ne abiem rankomis eiti į Geheną, į nenumaldomą (G762) gaisras (G4442), „kur jų kirminas (G4663) nemiršta (G5053), ir ugnis (G4442) nėra užgesintas (G4570).’ Jei koja suklupo, nupjaukite. Geriau tau į gyvenimą žengti luošai, o ne turėti dvi kojas įmesti į Geheną, į ugnį (G4442) kad niekada neužges (G762) – „kur jų kirminas (G4663) nemiršta (G5053), ir ugnis (G4442) nėra užgesintas (G4570).’ Jei jūsų akis priverčia jus suklupti, išmesk jį. Geriau viena akimi įeiti į Dievo karalystę, o ne turėti dvi akis įmesti į ugnies Geheną (G4442), „kur jų kirminas (G4663) nemiršta (G5053), ir ugnis (G4442) nėra užgesintas (G4570).’ (Mar 9:43-48)

Jėzaus mokiniai nebuvo hebrajų mokslininkai (Acts 4:13); taigi tikriausiai būtų geriau susipažinę su targumo žodžiais nei originali hebrajų kalba. bet, išskyrus patvirtinimą, kad jis aprašo ‘Gehenna,’ Jėzus laikosi pirminės Izaijo formuluotės, „Jų kirminas nemiršta ir ugnis neužgesta.’ Jis taip pat praleidžia eilėraščio pabaigą; neaptarinėti kitų požiūrio: bet nesistengiant teigti, kad jo trukmė yra ribojama.

Žvelgiant į pažymėtų žodžių reikšmes, galime pastebėti štai ką:

• gaisras (G4442). Tai įprastas graikų kalbos žodis, reiškiantis beveik bet kokią ugnį, ir visada būtų suprantamas taip, nebent būtų pakeistas jo kontekstu (pvz. 'ugnis iš dangaus’ gali būti interpretuojamas kaip „žaibas“).
• nenumaldomas (G762) ir užgeso(G4570). G762 yra neigiamas būdvardis, sudarytas iš veiksmažodžio, G4570 ; Taigi abiem atvejais Jėzus pabrėžia, kad ugnies prigimtis yra tokia, kad ji negali ir nebus užgesinta. Toks nuolatinis akcentavimas labai aiškiai parodo, kad Jėzus nori, kad žinotume, jog ši ugnis yra antgamtinė ir amžina.. (Ir labai reikia bijoti, kaip pabrėžia drastiškos vengimo priemonės, kurias siūlo pats Jėzus.)
• kirminas (G4663). Graikiškas žodis, vartojamas čia ir Septuagintos vertime Is 66:24 gali būti išverstas kaip „kirva“.,’ 'grūdis’ arba „sliekas:’ niekada 'siela.’ Tačiau reikia pažymėti, kad, originali hebrajų kalba Is 66:24, užuot vartoję bendrą žodį grub, lerva ar kirminas (H7415), vartoja labai specifinį žodį: “tole’ah” (H8438). Tai verčiama kaip labai konkrečios rūšies grub pavadinimas (,,purvinas grubas“, Kermes (or coccus) ilicis) arba dar iš jo gautų ryškių raudonų ar tamsiai raudonų dažų. Kadangi G4663 yra bendrinis terminas „grub“.’ akivaizdu, kad tai pati grublė, o ne tik spalva, kad yra skirta. Tačiau konkretus hebrajiškas pavadinimas identifikuoja vabzdį, kuris paprastai minta tam tikromis ąžuolo rūšimis, o ne gendančią mėsą. Patelė prisitvirtina prie ąžuolo stiebų ar lapų, formuojasi kaip paburkusi raudona tulžis; jos kūnas veikia kaip gyvas skydas jaunikliams, kol jie išsirita ir galiausiai suryja motiną. Motinos išskiriami raudoni dažai yra tokie stiprūs, kad nuspalvina lapus, jaunų šakelių ir pačių griaunų; kurie surenkami ir džiovinami.
• mirti (G5053). Kiekviename kitame iš 12 N.T. atvejų tai rodo biologinę mirtį: nors čia galbūt būtų galima vartoti metaforine prasme; ypač jei interpretuojama kaip reiškianti kaltę dėl neatleistos nuodėmės.

Bet atkreipkite dėmesį į tai, kaip ugnis vaizduojama kaip nesibaigianti, taip pat yra atstumiantis šių kraujo raudonumo sruogų vaizdas, dengiantis visus nusikaltėlių likučius. Ir mums nepasakoma, kaip ištveria be papildomų kuro ar maisto atsargų. Mes žinome, kad Mozė’ krūmas sudegė nesuvartotas. Bet kuo šie gruobliai turėtų maitintis? Prie šio klausimo grįšime vėliau.

Dėl išsamumo, Trumpai paminėsiu šias susijusias ištraukas:

• Mat 18:6-9 atrodo, kad tai sutrumpinta to paties dialogo versija kaip Mark 9:43-48. Tai beveik neabejotinai nepriklausomas to paties pokalbio perteikimas. Kontekstas (todėl vaikai nuklysta) yra tas pats, kaip ir eilėraštis (Isa 66:24) kad Jėzus cituoja. bet, kur Mark 9:43,45 kalba apie, 'ugnis, kuri niekada neužges,’ Matas tai vadina „amžina“. (G166) ugnis'. Šis graikiškas žodis ‘aionios‘ dažniausiai verčiamas „amžinas“.’ arba „amžinas:’ bet kai kurie teigia, kad tai turėtų būti perteikta, 'eono’ arba, „per visą amžių.’ Netrukus tai aptarsime plačiau.
• Mat 5:29-30 yra gerokai sutrumpinta aukščiau paminėto versija: bet rastas Kalno pamoksle.
• Mat 23:33 cituoja Jėzų’ žodžius Rašto žinovams ir fariziejams: 'Jūs žalčiai, tu angių palikuonys, kaip tu išvengsi teismo (G2920) Gehenna?’ Šis graikiškas žodis ‘krisis,’ nurodo, kad Gehenna yra teisingumo vykdymo vieta; ir Jėzus aiškiai parodo, kad jų žydiškumas ir gerumo išpažinimai greičiausiai neatleis jų nuo bausmės.

Antroji mirtis

“Nebijokite tų, kurie žudo (G615) kūnas, bet negali nužudyti (G615) siela. Veikiau, bijokite to, kuris gali sunaikinti (G622) ir siela, ir kūnas Gehennoje.” (Mat 10:28)

Nors Jėzus niekada tiesiogiai nevartojo šio posakio, "antroji mirtis,’ per savo žemiškąją tarnystę, pirmiau pateikta nuoroda rodo, kad, jo mąstyme, tai buvo susieta su Gehennos bausme. G615, ‘apokteino,’ paprastai reiškia „nužudyti“.’ arba, pažodžiui, „atsikratyti atsiribojant nuo gyvenimo;’ nors ir ne ta prasme, kad sunaikintume tai, kas liko. Bet G622, ‘apollumi,’ reiškia „panaikinti sunaikinimo aktu“.’ Vėlgi, tai išsamiau aptarsime vėliau.

Kartus gailėjimasis išorinės tamsos ugnyje

Apsvarstykite šiuos Jėzaus posakius, kuriuos cituoja ir Matas, ir Lukas:

Mat 8:11-12 Sakau jums, kad daugelis ateis iš rytų ir vakarų, ir atsisės su Abraomu, Izaokas, ir Jokūbas Dangaus karalystėje, bet karalystės vaikai bus išmesti (G1544) į išorę (G1857) tamsa (G4655). Ten (G1563) verks ir griežs dantimis.

Luk 13:28 Ten (G1563) verks ir griežs dantimis, kai pamatysite Abraomą, ir Izaokas, ir Jokūbas, ir visi pranašai, Dievo karalystėje, o jūs patys stumiatės (G1544) išeiti (G1854).

Jėzus kreipiasi į žydus, kilęs iš Abraomo, Izaokas ir Jokūbas; kurios ateities vizija buvo apie galutinį Mesijo atėjimą, jų pačių karaliaus Dovydo palikuonis, įkurti žemėje Dievo karalystę. Kaip tokia, jie laikė save „Karalystės vaikais“.’ Ypač atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:

• pirma, Jėzus juos griežtai perspėja, kad iš tikrųjų jiems gresia rimtas pavojus būti priverstinai atstumtiems. G1544 pažodžiui reiškia „išmesti…“; bet jei tai būtų nepakankamai aišku, Lukas aiškiai prideda G1854 („toli nuo“).
• antra, jis apibūdina šią vietą kaip „išorę“. (G1857) tamsa (G4655)“. G1857 yra G1854 junginys, dar kartą pabrėždamas atstūmimo ir atskyrimo idėją. G4655, 'tamsa,’ kartais vartojamas kaip „neaiškumas“: tačiau N.T. dažniausiai tai pateikiama kaip šviesos nebuvimas fizine ar moraline prasme.
• Trečia, jis aiškiai pasako, kad tokia patirtis sukels kartėlį, sąmoningas gailėjimasis tokiu būdu atstumtiesiems, kaip nurodo frazė, „raudojimas ir dantų griežimas.’ Dantų griežimas jų kultūroje buvo ypatingo kartėlio išraiška (ar net pyktis – Acts 7:54).
• Pagaliau, atkreipkite dėmesį, kad terminas, 'ten (G1563)“, nėra abstraktus ar atsitiktinis žodis: tai nurodo konkrečią vietą, išorinis regionas, į kurį buvo išsiųsti atmesti.

Mato evangelijoje yra dar keturios nuorodos į Jėzaus posakius, kurie atkartoja šią temą apie „raudojimą ir dantų griežimą“.:

Mat 13:40-42 Todėl piktžolės surenkamos ir sudeginamos (G2618) su ugnimi (G4442); taip bus ir šio amžiaus pabaigoje (G165). Žmogaus Sūnus išsiųs savo angelus, ir jie surinks iš jo Karalystės visa, kas suklumpa, ir tie, kurie daro neteisybę, ir įmes juos į ugnies krosnį (G4442). Ten (G1563) bus verksmas ir dantų griežimas.

Mat 13:49-50 Taip bus ir pasaulio pabaigoje (G165). Angelai išeis, ir atskirkite nedorėlius nuo teisiųjų, ir įmes juos į ugnies krosnį (G4442). Ten (G1563) bus verksmas ir dantų griežimas.

Mat 22:13 Tada karalius pasakė tarnams, „Surišk jam rankas ir kojas, atimk jį, ir mesti (G1544) jį į išorę (G1857) tamsa (G4655); ten (G1563) čia bus verksmas ir dantų griežimas.’

Mat 25:30 Išmesti (G1544) nepelningas tarnas į išorę (G1857) tamsa (G4655), kur ten (G1563) verks ir griežs dantimis.’

Iš jų galime pasiimti šiuos papildomus punktus:

• Atrodo, kad visos šios eilutės yra susijusios su ta pačia vieta, 'kur bus verksmas ir dantų griežimas.’
• Jei jie visi nurodo tą pačią vietą, tada ši „ugnies krosnis“.’ „išorinėje tamsoje’ turi būti maitinamas ne įprasta ugnimi: bet kažkokia tamsi ugnis, neskleidžianti šviesos.
• Kai piktžolės sudegina (G2618) su ugnimi (G4442),’ G2618 reiškia „sudegęs“.,’ (t.y.. kad neliktų nieko, išskyrus pelenus). Todėl ne be reikalo kyla klausimas, ar galima būtų pasiūlyti panašų sunaikinimą tiems, kurie įmesti į „ugnies krosnį“. (G4442)“. Tai išsamiau apsvarstysime vėliau.
• Abi nuorodos Matthew 13:24-50 yra iš palyginimų, apibūdinančių įvykius amžiaus/pasaulio pabaigoje. Angliškas žodis, ‘Aeonas,’ iš pradžių buvo graikiško žodžio „aion“ transliteracija’ (G165)) ir lieka labai artimas jai savo prasme. Tačiau yra reikšmingų skirtumų, kurią plačiau aptarsime A priedas.
• Palyginimas in Matthew 22:2-14 taip pat atrodo, kad daugiausia dėmesio skiriama pabaigos laiko įvykiams, apibūdinant santuokos pokylį, kai pirmieji svečiai atmetami, kartu su tuo, kuris į puotą pateko be vestuvinio drabužio. (Kadangi tai įprastai parūpindavo šeimininkas prie įėjimo, tai reiškia, kad jis atmetė šeimininko dosnumą arba bandė sėlinti kitu būdu.)
• Iš kitos pusės, Mat 25:14-30 pasakoja, kaip tingus tarnas taip pat paleidžiamas į išorinę tamsą.
• Nors atrodo, kad šiose ištraukose kalbama apie tą pačią vietą, paskutinis 2 apibūdinti labai skirtingas aplinkybes. Ar tai reiškia, kad tinginį tarną ištinka toks pat likimas kaip ir nedorėlį; ar gali būti, kad galutinis rezultatas yra kitoks?

Skaitykite toliau …

Išnašos

1. Žr, pavyzdžiui, Lev 19:9-10, Deut 16:11-14, Job 31:16-22, Is 58:4-11[/x].
2. Šie skaičiai atitinka Graikiškų žodžių žodyno įrašus iš Jameso Strongo „Išsamios konkordancijos Strongo“, S.T.D., LL.D.
3. „Chaldėjų parafrazė apie pranašą Izaiją’ [pateikė Jonathan b. Uzziel] tr. pateikė C.W.H. Pauli, Londono draugijos namai, 1871, psl. 226. Viešasis domenas. Galima nuo Google knygos.