Dabar mes svarstėme Jėzų’ mokymai lingvistiniu požiūriu, kad pamatytumėte, ar tikrieji jo žodžiai buvo teisingai išversti, ir jų kontekste Jėzuje’ pamokslai ir pokalbiai, kad pamatytume, kokias nuolaidas galima pagrįstai leisti tyčia perdėti Jėzaus atžvilgiu’ mūsų dalis arba nesusipratimas. Tačiau mes vis tiek darome išvadą, kad Jėzus mus nuoširdžiai įspėja, nebent kreipsimės į Jį prašydami atleidimo ir pagalbos, didžioji žmonijos dalis yra pakeliui, kuris nuves mus į pražūtį. Ir mes vis dar liekame savęs klausti, “Kodėl taip turi būti kad blogai? Jei Dievas tikrai mus myli, tikrai Jis galėjo sugalvoti geresnį sprendimą?”

Jūs toli gražu nesate vienintelis, kuris taip jautėsi. Daugelis iš mūsų turi; įskaitant Jėzų’ pirmieji mokiniai ir kiti ankstyvieji pasekėjai. Jau trumpai pasiūlėme galimas priežastis, kodėl viskas gali būti ne taip paprasta, skyriuose, pavadintuose “Kodėl Dievas toks griežtas?” ir “Privalomos meilės neįmanoma.” Bet dabar, susidūręs su Jėzumi’ savo aiškius teiginius šia tema, plius daug neišspręstų klausimų apie tai, ką jis turėjo omenyje, atėjo laikas atsiversti likusią Biblijos dalį, o ypač Naujasis Testamentas, pamatyti, kaip Jėzus’ mokiniai suprato ir paaiškino jo žinią.

Amžinos bausmės siaubingumas

“Šie pateks į amžiną bausmę, o teisieji į amžinąjį gyvenimą.” (Mat 25:31-33; 41-46)

Iki šiol labiausiai susirūpinęs Jėzaus bruožas’ mokymas yra jo nuoroda į „amžiną bausmę“.’ Skyriuje pavadinimu, ‘Jėzaus žodynas‘ išnagrinėjome pasiūlymus, kad „amžinas’ nurodė eschatologinį laikotarpį, o ne jo trukmę ir tą „bausmę“.’ turėtų būti suprantama korekcine prasme. bet, nors tokių interpretacijų galima rasti ir kitų laikotarpių graikų literatūroje, šios reikšmės nepatvirtina jų vartojimas kitur Naujajame Testamente arba Senojo Testamento graikiškoje Septuaginto versijoje. Jų neparemia ir originalios hebrajų kalbos žodžių, kuriuos jie verčia, reikšmės. Norėdami išsamiau aptarti šį klausimą, žr A priedas.

Žmonių požiūris į amžinosios bausmės idėją yra kiek dviprasmiškas. Viena vertus, mes esame tokie trumpalaikiai padarai, kad vieną nakties danties skausmas mums atrodo kaip amžinybė; toks rimtas bandymas suvokti bet kokios bausmės, kuri tęsiasi amžinai, sampratą, mus apima siaubas. Iš kitos pusės, dauguma iš mūsų pritartų minčiai, kad bausmė turėtų „atitikti nusikaltimą“.’ Neretai tenka išgirsti ypač žiaurių nusikaltimų aukos reikalavimą, kad nusikaltėlis turėtų, „Amžinai degink pragare!’ Bet kaip mes tai išmatuojame? Kiek gyvenimų turėtų ištverti masinis žudikas? Ir jei Dievas numatė, kad žmonės gyvens amžinai, o ne tik mūsų natūralaus gyvenimo trukmę, tada kas yra tikroji gyvenimo vertė? Kaip išmatuoti tikrąsias savo neteisingų veiksmų pasekmes, atsižvelgiant į sukeltą kančią ir įžeidimą, arba jų galimai amžinas pasekmes kitiems?

Anksčiau matėme problemą, kurią tai sukėlė „Targum Jonathan“ autoriui.; kurie nusprendė pasakyti paskutinius žodžius Isaiah 66:24 (kuris hebrajų kalba skaito,”jų kirminas nemirs, jų ugnis neužges; ir jie bus bjaurūs visai žmonijai.” ) kaip, “jų sielos nemirs, ir jų ugnis neužges; ir nedorėliai bus teisiami Gehennoje, kol teisieji pasakys apie juos, matėme pakankamai.” Ir, panašiai, Talmudo raštininkai siekė apriboti Gehennos trukmę iki maksimalios 12 mėnesių. Dar, kai Jėzus cituoja šią ištrauką Mark 9:43-48 ir užsimena apie tai Matthew 18:8-9, vietoj to jis pabrėžia amžiną ir nenumaldomą Gehenna ugnies prigimtį.

taip, kai Jėzus kalba apie Gehennos ugnį kaip amžiną ir neužgesinamą, ką jis reiškia? Jei įsiklausysite į kai kuriuos žiauresnius pragaro aprašymus, tai tarsi sudegintas gyvas, arba priverstas gerti rūgštį; ir tada, kai baigsis nuo agonijos, buvo atgaivintas ir visas procesas prasidėjo iš naujo… ir vėl… amžinai. Tokių aprašymų tikrai galima rasti krikščioniškoje tamsiųjų amžių literatūroje ir Korane: bet ar jie yra Biblijoje?

Arčiausiai tokio aprašymo galiu rasti Ugnies ežerą Apreiškimo knygoje: taigi pažiūrėkime į tai.

Kas yra Ugnies ežeras?

Ši išraiška rasta 5 kartus Apreiškime, kur Jonas aprašo savo paskutinių Dievo teismų viziją. Į Rev. 19:20, mums sakoma, kad žvėris ir jo netikras pranašas buvo „gyvi įmesti į ugnies ežerą, degantį siera“.’ Į Rev. 20:10 mums sako, kad ir pats velnias įmestas, ir kad šie trys bus kankinami dieną ir naktį per amžius.’ Tai aiškiai reiškia, kad ugnies ežeras išliks nuolatinis; kuri dera su Jėzumi’ mokymas apie Gehenną. Tada, mums sakoma,

Mirtis ir Hadas buvo įmesti į ugnies ežerą. Tai jau antroji mirtis, ugnies ežeras. Jei kas nebuvo rastas įrašytas į gyvenimo knygą, jis buvo įmestas į ugnies ežerą. (Rev 20:14-15)

Mirties ir Hado įmetimas yra labai aiškus pareiškimas, kad šios tarpinės būsenos tarp žmogaus mirties ir teismo, tačiau mes juos vizualizuojame, dabar baigti. bet, svarbiausia, mums sakoma, kad šis ugnies ežeras yra „antroji mirtis“.’ ir kad tai yra galutinis tikslas tų, kurių vardai nėra „gyvenimo knygoje“.;’ kuri apima bet kurį iš toliau nurodytų dalykų:

Bet bailiesiems, netikintis, nusidėjėliai, šlykštus, žudikai, seksualiai amoralus, burtininkai, stabmeldžiai, ir visi melagiai, jų dalis yra ežere, kuris dega ugnimi ir siera, kuri yra antroji mirtis.” (Rev 21:8)

bet, anksčiau Apreiškime, viena grupė lemtingųjų į ugnies ežerą išskirta specialiu įspėjimu:

Kitas angelas, trečdalis, juos sekė, sakydamas puikiu balsu, “Jei kas garbina žvėrį ir jo atvaizdą, ir gauna ženklą ant kaktos, arba ant jo rankos, jis taip pat gers Dievo rūstybės vyną, kuris paruoštas nesumaišytas jo pykčio taurėje. Jis bus kankinamas ugnimi ir siera šventųjų angelų akivaizdoje, ir Avinėlio akivaizdoje. Jų kančių dūmai kyla per amžius. Jie neturi poilsio dieną ir naktį, tie, kurie garbina žvėrį ir jo atvaizdą, ir kas priima jo vardo ženklą. (Rev 14:9-11)

Šiose eilutėse konkrečiai teigiama, kad tie, kurie nusprendžia garbinti žvėrį ir pasižymėti jo ženklu, patirs tą patį nesibaigiančių kančių likimą kaip ir žvėrį., netikrasis pranašas ir pats šėtonas. Galbūt ypač verta paminėti, kad graikiškas žodis „lambano“.’ (išverstas "gauna") turi tokį stiprybių apibrėžimą:

G2983 – Lambo – “Pradinio veiksmažodžio prailginta forma, kuri vartojama tik kaip alternatyva tam tikrais laikais; paimti (labai daugelyje programų, tiesiogine ir perkeltine prasme [tikriausiai objektyvus ar aktyvus, susigriebti; kadangi G1209 yra gana subjektyvus arba pasyvus, pasiūlęs vienam; o G138 yra žiauresnis, paimti arba išimti]) …”

Esmė ta, kad perspėjimas taikomas tiems, kurie aktyviai prisipažįsta kaip žvėries garbintojai ir pasekėjai.. Ir tai yra po Evangelija buvo paskelbta visoms tautoms ir Babilonas krito (Rev 14:6-11). Iki to laiko tikroji Evangelijos prigimtis prieš žvėries valdymą turėtų būti gana akivaizdi visiems: taigi tai apibūdina asmenį, kuris pasirinko, sąmoningai ir sąmoningai, garbinti žvėrį ir jam tarnauti.

Velniui ir jo angelams?

Šiuo metu turėtume ypač atkreipti dėmesį į šiuos Jėzaus žodžius:

Tada jis sakys ir esantiems kairėje, 'Pasitrauk nuo manęs, tu prakeikei, į amžinąją ugnį, paruoštą velniui ir jo angelams;’ (Mat 25:41)

Graikiškas žodis „angelas“.’ pažodžiui reiškia „pasiuntinys“.’ Tie, kurie pasirenka tarnauti žvėriui, tampa jo „angelais“.’ bet Rev 14:11 atrodo, kad tai vienintelė vieta visoje Biblijoje, kurioje neabejotinai kalbama apie kankinamus žmones be galo ugnies ežere. taip, jei Jėzus’ žodžiai suprantami pažodžiui, Galima teigti, kad Dievas neketino, kad žmonės taip kentėtų amžinai; ir kad tai vienintelis atvejis, kai jie tai daro.

Ar Gehenna visada apima sąmoningas kančias?

Daugelis krikščionių visas nuorodas į ugnies ežerą aiškina kaip apibūdinančias tą pačią būklę; ir todėl daryti išvadą, kad kiekvienas ten įmestas kentės amžinai, nenumaldoma kančia. Tačiau net daugelis tų, kurie laikosi šios nuomonės, sutinka, kad tikrasis kančios lygis gali skirtis priklausomai nuo padarytų nuodėmių sunkumo..

Tačiau, nors ugnies ežero aprašymuose aiškiai kalbama apie amžinas kančias tik „velnio ir jo angelų“ atveju,’ Jėzus’ pats pakartotinai pabrėžia tai, “bus verksmas ir dantų griežimas,” savo nuorodose į Gehenna aiškiai reiškia, kad tam tikra sąmoninga kančia ir kartaus nuoskaudos forma, neapibrėžtos trukmės, valios taikyti visiems, kurie įmesti į ugnį (Mat 8:12; 22:13; 24:51; 25:30; Luke 13:28). Ir dažnas ryšys su ugnimi, ne tik liepsna, rodo, kad tai gali apimti ūmų fizinį skausmą. (Taip pat turėtume nepamiršti, kad Viduržemio jūros regione buvo keli aktyvūs ugnikalniai; todėl mirtino ir niokojančio ugnies ežero samprata nebūtų visiškai nežinoma.)

Kas yra "antroji mirtis"?

Išraiška, "antroji mirtis,’ Apreiškimo knygoje yra keturis kartus (Rev 2:11; 20:6; 20:14; 21:8); kur jis identifikuojamas kaip ugnies ežeras. Jo kontekstas, kaip ir antra mirtis, yra duotas paties Jėzaus:

Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali nužudyti sielos. Veikiau, bijokite to, kuris gali sunaikinti ir sielą, ir kūną Gehennoje. (Mat 10:28)

Norėdami iš tikrųjų suprasti, ką tai reiškia, turime atsižvelgti į biblinį požiūrį į mirtį. Žmogaus gyvybė ir mirtis pirmiausia nėra susiję su kūno funkcijų nutraukimu: bet apie mūsų gebėjimą bendrauti su pasauliu apie mus ir su Dievu. Dievas pasakė Adomui, kad tą dieną, kai jis nusidėjo, jis mirs. Jis fiziškai mirė tik po daugelio metų: bet tą pačią dieną jo ryšys su Dievu ir prieiga prie gyvybės medžio buvo nutraukta. Tavo siela nemiršta, kai miršta tavo kūnas. Tik Dievas turi galią sunaikinti sielą. Tas sunaikinimas prasideda nuo nuolatinio atsiskyrimo nuo Dievo, kuri yra antroji mirtis: bet net ir tas atskyrimas nebūtinai reiškia betarpišką egzistencijos pabaigą. Tai aišku, pavyzdžiui, kad „velnias ir jo angelai’ ir toliau „egzistuoja“.;’ tačiau amžiams atskirtas nuo Dievo akivaizdos.

Ką reiškia sunaikinimas?

Žodis „sunaikinimas“.’ dažnai siejamas su galutiniu nedorėlių likimu.

… kai iš dangaus apsireiškia Viešpats Jėzus su savo galingais angelais liepsnojančioje ugnyje, atkeršyti tiems, kurie nepažįsta Dievo, ir tiems, kurie nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Gerajai Naujienai, kas sumokės baudą: amžinas sunaikinimas (G3639) nuo Viešpaties veido ir nuo Jo galybės šlovės... (2Th 1:7-9)

“Įeikite pro siaurus vartus; nes platūs yra vartai ir platus kelias į pražūtį (G684), ir daugelis įeina per ją.” (Mat 7:13)

O kas, jei Dievas, norintis parodyti savo pyktį, ir atskleisti savo galią, su didele kantrybe ištvėrė rūstybės indus, sukurtus sunaikinimui (G684) (Rom 9:22)

… Kristaus kryžiaus priešai, kurio pabaiga – sunaikinimas (G684) … (Php 3:18-19)

Žvėris, kurį matei, buvo, ir nėra; ir ruošiasi išlipti iš bedugnės ir eiti į pražūtį (G684). (Rev 17:8)

Du žodžiai gali būti išversti kaip „sunaikinimas“.’ šiame kontekste, kaip nurodyta aukščiau pateiktuose stipriųjų nuorodų numeriuose skliausteliuose:

• G3639 – olethros – Iš olumi pirminis žodis (sunaikinti; užsitęsusi forma); griuvėsiai, tai yra, mirtis, bausmė: – sunaikinimas.
• G684 – apoleia – Iš tariamo G622 darinio; sugadinimas ar praradimas (fizinis, dvasinis ar amžinas): – prakeiktas (-tauta), sunaikinimas, mirti, pražūtis, X žūti, žalingi būdai, atliekų.

Daugelis iš mūsų norėtų manyti, kad „sunaikinimas“.’ reiškia, kad įmestieji į ugnį akimirksniu sunaikinami ir nustoja egzistuoti. Deja, nė vienas iš šių žodžių nenustojo egzistavęs’ kaip pagrindinę jos reikšmę. Veikiau, jie reiškia žlugimo procesą. O kai atsižvelgsime į naikinimo ugnimi sąvoką, su kuriais dažniausiai siejama Gehenna, ir mes, ir pirmieji skaitytojai suprastume, kad ugnis iš karto nepanaikina savo aukų ir paprastai palieka kažkokius likučius.

Kas Lieka?

Pats ugnies ežeras išliks amžinai. Bet kas dar liko pamatyti, nei Jėzus, nei likusi Naujojo Testamento dalis neturi daug ką apie tai pasakyti. Vienintelis tolimesnis šios scenos aprašymas pateiktas paskutiniame Izaijo skyriuje:

“Nes kaip naujas dangus ir nauja žemė, kurį pagaminsiu, liks prieš mane,” sako Jahvė, “taigi tavo sėkla ir tavo vardas išliks. Tai įvyks, kad nuo vieno jaunaties iki kito, ir nuo vieno šabo iki kito, visas kūnas ateis pagarbinti prieš mane,” sako Jahvė. “Jie išeis, ir pažvelk į lavonus žmonių, kurie nusikalto prieš mane: nes jų kirminas nemirs, jų ugnis neužges; ir jie bus bjaurūs visai žmonijai.” (Isa 66:22-24)

'Lavonai’ yra hebrajiškas žodis, ' taškai,’ kuris ypač reiškia suglebusį ar negyvą lavoną, tuo tarpu alternatyvus žodis, 'Geviyah,’ tiesiog reiškia „kūnas“.’ - gyvas ar miręs.

Dauguma žmonių, skaitant posakį „jų kirminas nemirs“, tikriausiai įsivaizduokite tai kaip lervų, mintančių pūvančiais lavonais, aprašymą. bet, tuo tarpu gana lengva įsivaizduoti nepaliaujamai degantį ugningą kraterį, sunkiau įsivaizduoti neišsenkamą lervų maisto atsargą.

Tačiau čia yra ir kita potencialiai reikšmingesnė simbolika. Per mūsų ankstesnis svarstymas Jėzaus žodyno, buvo pažymėta, kad Morkaus evangelijoje Jėzus aiškiai komentavo šią ištrauką:

Jei tavo ranka priverčia tave suklupti, nupjaukite. Geriau į gyvenimą įeini suluošintas, o ne abiem rankomis eiti į Geheną, į neužgesinamą ugnį, „kur jų kirminas (G4663) nemiršta (G5053), ir ugnis neužgesta.’ Jei koja suklupo, nupjaukite. Geriau tau į gyvenimą žengti luošai, o ne turėti dvi kojas įmesti į Geheną, į ugnį, kuri niekada neužges – „kur jų kirminas (G4663) nemiršta (G5053), ir ugnis neužgesta.’ Jei jūsų akis priverčia jus suklupti, išmesk jį. Geriau viena akimi įeiti į Dievo karalystę, o ne turėti dvi akis įmesti į ugnies Geheną, „kur jų kirminas (G4663) nemiršta (G5053), ir ugnis neužgesta.’ (Mar 9:43-48)

Tuo metu pažymėjome, kad, kadangi graikiškas žodis (G4663) tiek Marko, tiek Septuagintos vertime Is 66:24 paprastai verčiamas kaip „kirva“.,’ 'grūdis’ arba „kirminas,’ originali hebrajų kalba Is 66:24 yra kitoks. Normalus hebrajų atitikmuo būtų ” rimmah” (H7415): bet vietoj to vartojamas labai konkretus terminas, “tole’ah” (H8438). Tai verčiama kaip vienos labai specifinės rūšies grub pavadinimas (,,purvinas grubas“, Kermes ilicis) ar dar ryškių raudonų ar tamsiai raudonų dažų, kuriais tas grubas garsėjo. (Ir kadangi graikų kalba vartoja bendrinį terminą „grub“.,’ atrodo, kad daugiausia dėmesio skiriama pačiam grubiui, o ne tik jo spalva.)

Dabar šis krūmas turi labai neįprastą gyvavimo ciklą. Suaugusieji nedaryk minta pūvančia mėsa: o veikiau ant ąžuolų sakų. Bet kai patelė ruošiasi dėti kiaušinėlius, jis susilieja su stiebu ar lapu, suformuoja tai, kas atrodo kaip išsipūtusi raudona tulžis, kuri veikia kaip gyvas skydas jaunikliams; kol jie išsirita, o tada suryja mirštančią motiną. Raudona spalva, kurią iš pradžių gamina motina, yra tokia ryški, kad nuspalvina lapus, jaunų šakelių ir pačių grumstų (kurie surenkami ir džiovinami dažams gaminti). Praėjus kelioms dienoms po sruogų išsiritimo, kas lieka iš motinos, nukrenta ir tampa balta, vaškinė medžiaga, panašus į vilnos dėmę.

Dabar šis žodis “tole’ah” yra tas pats žodis, reiškiantis „kirminą“.’ kuris randamas Psalm 22:6, kur aprašomas ant kryžiaus kabantis Jėzus.¹ Ir tai yra tas pats žodis, vartojamas Isaiah 1:18:

„Ateik dabar, išspręskime reikalą,“ – sako VIEŠPATS. „Nors tavo nuodėmės kaip raudonos spalvos, jie bus balti kaip sniegas; nors jie raudoni kaip tamsiai raudoni [“tole’ah”], jie bus kaip vilna“.

Taigi mes turime, šioje keistoje aliuzijoje, ryškus vaizdas, kaip Jėzus apsaugojo mus nuo teismo ant kryžiaus. Jis atsigulė virš mūsų; atiduodamas savo gyvybę, kad juo maitintumėmės ir gyventume (John 6:51-56). Ir tada Jis vėl pasirodo kaip be nuodėmės, kad pasidalintų su mumis savo teisumu.

Bet kokia prasme šie nešvarumai „nemiršta“.’ (G5053)? Kiekviename iš kito 9 N.T. įvykių, šis žodis reiškia biologinę mirtį: bet kontekstas čia rodo labiau metaforišką prasmę.

Ar tai rodo, kažkaip, tie, kurie buvo išsiųsti į ugnies ežerą, iš tikrųjų išgyvena? Tai atrodo neįtikėtina, kadangi čia kalbame apie antrąją mirtį, kuri naikina ir sielą, ir kūną Mat 10:28. Tačiau net ir tada, kai žudomi grubai, išlieka ryški raudona spalva, palikdamas niūrų priminimą, kad tai, kas čia vyko, Dievo akyse, didžiausia visų laikų tragedija! Kodėl? Nes jie mirė ne dėl gailestingumo stokos!

Apaštalas Jonas apie Jėzų mums tai sako …

Jis yra atperkamoji auka už mūsų nuodėmes, Ir ne tik mūsų, bet ir visam pasauliui. (1Jn 2:2)

Jėzus turi jau padarė viską, kas būtina, kad suteiktų nemokamą atleidimą kiekvienam, kuris ateina pas Jį pasigailėti.

Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane. To, kuris ateina pas mane, jokiu būdu neišmesiu. Nes aš nužengiau iš dangaus, nedaryti savo valios, bet valia to, kuris mane siuntė. Tokia yra mane siuntusio mano Tėvo valia, kad iš visko, ką jis man davė, nieko neprarasčiau, bet turėtų jį prikelti paskutinę dieną. Tokia yra mane siuntusio valia, kad kiekvienas, kuris mato Sūnų, ir juo tiki, turi turėti amžinąjį gyvenimą; ir aš jį prikelsiu paskutinę dieną.” (John 6:37-40)

Viešpats … yra kantrus su mumis, nenorėdamas, kad kas nors žūtų, bet kad visi turėtų atgailauti. (2 Peter 3:9)

Net iki pat gyvenimo pabaigos, Dievas vis dar trokšta tave išgelbėti ir atleisti. bet Blogio užburta spiralė nuolat dirba, siekdamas sulaikyti tave nuo kada nors ateiti pas Jėzų. Prisiminkite, 2 nusikaltėliai miršta šalia Jėzaus ant kryžiaus? Vienas atsigręžė į Jėzų ir akimirksniu gavo atleidimą už visus jo nusižengimus! Tačiau kitas buvo toks užkietėjęs, kad negalėjo atpažinti meilės net tada, kai ji žiūrėjo jam į veidą. Net tada, kai Jėzus meldėsi už savo kankintojus, Jis elgėsi su Jėzumi taip pat panieka, kaip ir tie, kurie sugalvojo jo mirtį. (Luk 23:34-43)

Saugokitės, broliai, kad kas nors iš jūsų neatsirastų piktos netikėjimo širdies, atitrūkus nuo gyvojo Dievo; bet raginkite vieni kitus diena iš dienos, tol, kol jis vadinamas “šiandien;” kad kas nors iš jūsų neužkietėtų nuodėmės apgaulės. (Hebrews 3:12-13)

Darbas kartu, taip pat prašome nepriimti Dievo malonės veltui, nes jis sako, “Priimtu laiku aš jūsų išklausiau, Išganymo dieną aš tau padėjau.” Štai, dabar yra priimtinas laikas. Štai, dabar yra išganymo diena. (2 Korintiečiai 6:1-2)

… kaip mes pabėgsime, jei nepaisysime tokio didelio išganymo… ? (Hebrews 2:3)

Išnašos

Skaitykite toliau …

1. Žiūrėkite šį straipsnį: “Aš esu Kirminas” adresu http://delevensschool.org/en/psalm-226-worm/